BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
    Tavo ir mano, mūsų visatos. Taip, kiekvienas
esame visata. Netikite? Bet laikas bėga, didysis sprogimas jau įvyko,
ir tu matai, kaip plėtiesi, o po to mažėji, kol visai susitrauki. Mes
esame visata. Tai kas, kad mums parodo kosmoso paveikslėlius, kurie
primena meno kūrinius? Ar tiesa, ką mes matome? Visos tos žvaigždės…
Mes jų niekada nematysime, neperprasime jų prigimties. Taip ir žmogus
lieka žvaigžde - ne tik švytinčia, bet ir neperprantama.
   
    Žodžiai yra tik žodžiai, ir jais jokiu būdu neišeina generuoti taip,
kaip norėtųsi. Žodis ir skaičius skiriasi tuo, kad skaičius talpina
savyje vieną reikšmę, t. y. vienas yra tik vienas, tai ne du ir ne
penki. Tuo tarpu žodis gali būti ne tai, kuo jis laikomas, arba,
tiksliau pasakius, mes ir nežinome, kuo jį reikėtų laikyti. Kaip
pavyzdį galime paimti matematikos formulę. Formulė visada turi tam
tikrą tvarką, t. y. mes kažką apskaičiuojame taip, bet ne kitaip. Tuo
tarpu sakinys yra kitoks. Mes galime sukeisti žodžių vietas, pavartoti
sinonimišką žodį, pasakyti daugiareikšmį žodį… Kalba visada yra
platesnė už matematiką. Su manimi gali ginčytis matematikai, tačiau
vargu ar tai prasminga. Taigi, kalba yra daugiafunkcis, daugialypis
organizmas, kurį ganėtinai įdomu tyrinėti, net jei paimsime tas kalbas,
kurios turi tam tikrą griežtą struktūrą (pvz., anglų kalba).

    Kodėl kalbu apie žodžius? Todėl, kad pavadindama žmogų visata,
aš iš esmės neklystu. Tai yra tiesa, jei tik pažiūrėsime į visa tai tam
tikru kampu. Matematikoje piramidės nepavadinsi trikampiu, nors ir kaip
to norėtum. Matematika mėgsta tikslumą ir objektyvumą, kalba -
subjektyvumą ir begalybę, nors begalybė kaip tik atsirado matematikoje.
Jei žmogaus protas yra toks neribotas kalbos atžvilgiu, bet ribotas
matematikos atžvilgiu, tai kas artimiau - formulių ar žodžių kalba? Ir
tie, ir tie yra simboliai, tačiau ir simboliai, kaip matome, yra ne
vienodi. Manyčiau, kad ribotumas būdingas tiek matematikai, tiek
kalbai, nors pastarajai jis gresia mažiau. Tiesa, kalba linksta
“matematiškėti”. Jūs turėjote pastebėti, kad žodžių mažėja, o mes imame
kalbėti tam tikromis formulėmis, kaip matematikoje. Įdomu tai, kad
seniau kalba buvo žymiai įvairesnė, ir apie tai liudija LKŽ (jei kas
nežino -  Lietuvių kalbos žodynas, XX tomų). Kiek žodžių kažkada
vartojo žmonės, ir kiek jų vartojama dabar…

    Taigi kalba
“matematiškėja”, ji tampa ribota, tačiau subjektyvumas jai vis dar
lieka būdingas. Galbūt todėl, kad skiriasi pati kalbos intencija.
Kalbėdamas žmogus pirmiausia siekia išreikšti save per bendravimą.
Kalba reikalinga perduoti informaciją. Matematika perduoda informaciją,
kuri turi būti tik logiška ir apskaičiuota. Matematika neleidžia
klaidų, nes klaidos neduoda teisingo rezultato. Kalba klaidas leidžia,
nes protas iš esmės atpalaiduojamas nuo matematinio tikslumo, paklaida
leidžiama. Pavadindama žmogų visata, aš tiesiog išreiškiu savo požiūrį.
Matematikoje mano požiūris neįdomus. Jei ir randu kitų sprendimo būdų,
taisyklės visada yra lyderiaujančiojo pozicijoje, nes tvarka ir
tikslumas - tai matematikos principai. Pamenu, kaip laužydavau galvą
“matiekos” pamokų metu. Tuomet ir eilės kurdavosi lengviau.
Juk taip norisi pabėgti nuo tikslumo, ir būti nekaltai paklaidžiam.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite