BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Suku filmą. Kadrai, garsai, atmosfera pradyla, žinau, kad buvo gražu.
Tačiau tikroji akimirkos vertė yra pačioje akimirkoje. O visi
prisiminimai tėra interpretacija (buvo taip gražu, miela… ir pan.).
Ir gal tu visai neprisimeni, kad eidama tuo svajingu keliu norėjai
valgyti, galbūt tau skaudėjo kojas ir tu visai nesiklausei, ką sakė
mylimas žmogus. Bet filme to nėra. Tu prisimeni-interpretuoji: mes
leidomės nuo Žaliakalnio, buvo taip gera klaidžioti gatvelėmis ir
tylėti. Ir mes nedrįsom susikibti už rankų, nedrįsom pasakyti kažko
vienas kitam. Nors gal toji akimirka turi tokią vertę, kokią tu jei
suteiki po kurio laiko? Gal būtent tie nekalti pasivaikščiojimai, kurie
kažkam galėtų pasirodyti juokingi, turi pačią didžiausią vertę būtent
dėl to, kad buvo naivūs ir paprasti, tu galėjai kažką galvoti, būti
nerūpestinga ir svajoti apie būsimus bučinius. Jei mes taip gražiai
prisimename praeitį, vadinas, ji nebuvo tokia bloga, ji buvo nuostabi,
jei mes dar prisimename. Nes tai, kas bloga, norisi užmiršti, pakasti
po lapais, savo sąmonės skliautais. Jaunystė niekada neturėtų mums
atrodyti juokinga. Nesvarbu, kad ji dvelkia nepatyrimu ir
nusikalbėjimu. Ji yra mūsų gražus prisiminimas, įvertintas po penkių
pavasarių.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite